vaišinti

váišinti (-yti Brb), -ina, -ino tr. I, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Skr, Klm, Ms, Slnt, vaišìnti (-ýti K, Nm), -ìna, -ìno K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ 1. D.Pošk, ŠT33, JT252 priimti vaišėse, duoti valgyti, gerti: Vaišinù visus, kur suvažiuoja Drsk. Gentiškai apseinu, váišinu Krš. Svečią reik vaišýt Vlkv. Tave vaišìnt pasodinau Ml. Tėvai abudu pasitinka marčią, jaunavedžius vaišìna duona ir druska LKT206(Ig). Váišydavo [vestuvėse] tik katrie kviesti: pripila alaus puodynę ar uzboną, priraiko pyrago ir dalina, váišina visus, katri an kiemo Alv. Kad pradėjo vaišýt, tai ir galo nėra Ilg. Ar geras vaišes turėjai, ar gerai vaišino? Vl. Neblogai buvo, neblogai, didliai váišino Trk. Váišinu [meistrus], o prastai dirba Krkn. Kad vaišìno, tai vaišìno! Plv. Be reikalo negirdo – nora ko gauti i váišina Rdn. Viekšniškiai váišina su koše Vgr. Visumet alaus tura, váišina su alum visus žmonis Klk. Kuo váišinsam svetį? – Su šluota (juok.) End. Vienas liežuvį gerą turia, kitas vaišina – ir išprašo Jd. Visur y[ra] vaišės, visur váišino par visą kaimą Vgr. Jėg nori žmogų vaišìnt – užgerk Krs. Ka jau váišins, ta i gers Trk. I tatai muni váišys, i patys viešės Kl. Aš i pati da esu váišinta buvusi Lž. Váišykit kitus, jei valgyt negalit pati Bb. Turėdavo vaišýt piemenis, ale ma[n] niekas nieko nedavė [už karvių vainikavimą per Sekmines] PnmŽ. Labai šeiminykė váišina, duoda visa ko [per Sekmines] Pš. Mergaitės mani váišydavai LKKV164(Grz). Gaspadinė tuoj atanešė an stalo pyragų, arielkos, mėsos, kelbasų, sviesto, medaus ir, pasodinus mylimąjį, ėmė jį mylėti (vaišinti) BsPII313. Atkeliavus tenai tam svečiui, ėmusys latuviežiai vaišinti jį savo džiovinta žuve, juoda duona ir raginti gailiniu alu S.Dauk. Tą kartą vaišino mus Juozapas arbata A.Mišk. ^ Ožio pienu girdė, gaidžio kiaušiniais vaišino PPr398. Plikis gera širdžia vaišina svetį S.Dauk. Ka esi priėdęs – visi váišina Rt. Gera vyti bėgantį, vaišinti negeriantį KrvP(Nm). Bepigu sotus vaišint Vb. Nešiksi taip bevaišinamas Vkš. A velnių rują vaišinsi, ka tiek priblendei? LTR(Vdk).

váišintinai adv.: Neváišytinai I. | refl. intr., tr. Rtr, KŽ, Klk: Ką turi, tuo váišinasi DŽ¹. Paduok pypkę, aš vaišinuos, negaliu pypkės pasiimti J. Visi susės bendrai ir váišinsias Yl. Visur vaišės, váišinas viens kitą Krš. Par šventes pasidarydavo alaus, vaišìndavose vienas kitą LKT254(Srv). Pasitiesdavo ant pievos [po atlaidų], vaišýdavosi, kas ką turėjo PnmŽ. Pakvietė vaišinties Bdr. Savo žmoguo sakau – váišinkiamos anus Grd. Vaišinos iš tokių stotkų ne vien ūkinykai S.Dauk. Daunoras su pirkliais tebesivaišina vyneliu K.Saj. Donelaitis bara būrus, kad jie, rengdamiesi, vaišindamiesi ir bendraudami, ketina sekti ponus LKVII64. Šermukšniai ir putinai subrandina gausų derlių, kuriuo maloniai vaišinasi pas mus žiemoti pasilikę ir atskridę paukščiai rš. | Ant griovio krantų sėdėjo seniai ir vaišinosi tabaku P.Cvir.

2. Slnt, Klk prk. mušti: Rimbu váišinti DŽ¹. Vaišìno jį smūgiais ir keiksmais NdŽ. Váišina tėvas mergas, labai užpykino DūnŽ. Váišino Bronikę iš pančio, ko po nibres laksto Krš. Váišino iš šluotos tokį poną Trš. Jei visus váišins nū krašto, kas būs?! Pvn. Studentija kovojo už savo teises, o žandarai, policija vaišino juos bizūnais ir kardais rš. Tokius dykduonius tik váišinti ir váišinti! Jdr. Pasiuto váišinti (šaudyti) vokyčius iš beržyno Pp. | Váišina muni žodžiais kaip kūjais (įžeidinėja) Krš. \ vaišinti; apvaišinti; atvaišinti; dasivaišinti; įvaišinti; išvaišinti; nuvaišinti; pavaišinti; pervaišinti; pravaišinti; privaišinti; suvaišinti; užvaišinti